KKC „Girstutis“ erdves atnaujins menininkės Violetos Jarašiūnienės-ViJa Art tapybos paroda „Gyvenimo spalvos“. 
Parodos atidarymas vyks 2024 m. sausio 23 d. 12:30 val.
Paroda eksponuojama 2024 01 23–2024 03 18
Parodos lankymas galimas prieš mūsų renginius, jis nemokamas!
//
Autorė apie parodą:
Mes priprantame slėpti savo jausmus ir emocijas. Taip išmokstame nuo vaikystės.
Jei medis žalias, tai negalime jo matyti juodo, nors širdis sužeista ir tuo metu per spalvas bandome išleisti savo susikaupusį debesį.
Dažnai bijome prisipažinti meilėje, tikėdamiesi ne tokio atsakymo.
Visa tai – mūsų spalvos…
Aš noriu, kad žiūrovas, stovėdamas prie kūrinio, apsigyventų jo gylyje, užslėptame po stora struktūra. Kad pažvelgtų į spalvų persipynimus taip, lyg vaikščiotų savo gyvenimo labirintais.
Savo darbuose įterpiu mažas detales, kurias pastebi visi skirtingai. Dažnai atranda naujų, man pačiai neregėtų detalių. Tai ir yra kiekvieno pasąmonės išraiška.
Kai mes leidžiame sau atpalaiduoti mintis ir pamatyti tai, kas mums svarbiausia, nusikeliame į slapčiausias vietas: vaikystę, pirmą pasimatymą, atsisveikinimus, jaudinančias akimirkas.
Mano misija šioje žemėje – žmogui pažadinti sustingusius jausmus. Leisti jam atrasti save iš naujo. Pažinti užmirštas spalvas ir įkvėpti norinčius kurti.
Žvilgsnis į paveikslą – tai pažintis su savimi.
//
Autorė apie save:
Esu menininkė iš Kauno. 1997 m. baigiau Kauno Taikomosios dailės mokyklą, dailiosios keramikos specialybę ir likau gyventi Kaune. Meilė kūrybai mane lydėjo visą gyvenimą, tačiau ilgai užtrukau, kol įsidrąsinau ir tapyba iš laisvalaikio hobio virto pagrindiniu užsiėmimu.
Pradėdama tapyti, aš niekada nežinau, nei kokios bus paveikslo spalvos, nei koks turėtų būti finalas. Mano kūrybai būtina muzika. Ji padeda skleistis spalvoms, o akordai padiktuoja teptuko ir ant drobės gulančių dažų skambesį. Spalvos tarpusavyje susilieja, kaip ir mūsų gyvenimai, mūsų jausmai. Norisi jausti harmoniją, švelnumą ir pilnatvę. Man patinka paliesti iki mažiausio plotelio visą drobės paviršių.
Nejučiomis atsiveria vaizdai, kurių paaiškinti ir nusakyti žodžiais neįmanoma. Tai tarsi sapno ar svajonės dvelksmas. Lyg pasaka, mistika. Kaip gera, kada į paveikslą galima žiūrėti dviese ir pamatyti skirtingus dalykus. Tai tarsi užkoduota paslaptis. Užbaigus darbą, jam sukuriu ir istoriją, pasaką ar eilėraštį. Man patinka jiems kuždėti gražius žodžius, bandau juos įrašyti tarsi į plokštelę, kad sušildytų naujus namus. Vienas paveikslas – tai viena knyga, kurią norisi skaityti daug kartų. Nes tada gali atrasti vis naujus potyrius.
Dažnai stebėdami kitų darbus ieškome kažko neatrasto, ypatingo ir svarbaus. Ieškome to, ko dar nematėme ir nežinome. Bandome atskleisti kitų mintis ir paslaptis. Kas yra užkoduota drobėje? Ką slepia dažų šydas ir kokią žinutę mums nori perteikti kūrėjas? Pamėginkite savo vidiniu žvilgsniu prasiskverbti į mano tapybos darbus taip, tarsi ten būtų jūsų gyvenimas ar jūsų sapnai. Atraskite kiekvienoje detalėje savo džiaugsmus ir skausmus. Įsijauskite, lyg būtumėte pasakos herojai, keliaujantys po paveikslų gelmes. Aš pažadu, kad jūs atrasite atsakymus į savo klausimus. Įsiklausykite į savo širdies plakimą, kai bandote praverti duris tos pilies, kuri slepiasi rūke. Kas už tų durų? Gal liūdna praeitis? Padėkokite jai, atsisveikinkite, paleiskite ir uždarykite tas duris, o raktą nugramzdinkite į jūros gelmę ir pažvelkite į viską taip, lyg jums priklausytų viso pasaulio vandenys. Kur jie nuneštų jus dabar? Į spalvotą ateitį, kur tiek gėlių ir sultingų meilės vaisių. Lengvai palieskite angelo sparną tam, kad suprastumėte – jis jus saugo. Jūs esate nuostabiame momente, kuris vadinasi stebuklas. Tai pažintis su savimi.
Pirmųjų mano darbų paroda įvyko 2008 m. mano gimtinėje – Raseinių raj. Betygalos miestelio bendruomenės namuose bei Betygalos muziejuje. Vėliau rengiau autorines parodas Kaune, Vilniuje, Jonavoje, Radviliškyje, Raseiniuose, Lukšiuose – Zanavykų muziejuje, Raudonės pilyje.
