Misterija „DIEVAI IR ŽMONĖS“
Čiurlionio 150-osioms metinėms
Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija, kurioje dera senosios giesmės ir elektroninė muzika, modernus ir klasikinis šokis, ritualinės apeigos. Matysime papildytą, novatorišką spektaklio scenografiją – daugiasluoksnes projekcijas, sukuriančias trimačio vaizdo įspūdį, kuriose atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų koliažai.
Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, tuo labiau paslaptinga – mes bandome ją „iškoduoti“. Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis baltiškųjų kodų „prabyla“. Su didele pagarba žiūrime į praeitį pro plačius vaizduotės vartus, XXI amžiaus žmonių akimis.
Nuo 2019 m. gyvuojantis spektaklis – misterija ir skaitlingi jo turai po Lietuvą subūrė pilnas sales žiūrovų, kultūros ir meno gerbėjų, bei užsienio svečių. Reginys abejingų nepaliko: jis jaudino iki ašarų, kėlė nuostabą dėl scenografijos įtaigumo, žavėjo artistų profesionalumu ir kūrėjų talentu.
„Viskas tikra, gilu, daugybė atpažįstamų ženklų, ir ne tik iš senosios lietuvių pasaulėjautos… Vien ko vertas finalas su Čiurlionio „Karalių pasaka“, – žavėjosi ir Lietuvos etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė ir Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Spektaklyje – misterijoje „Dievai ir žmonės“ perteikiama archajinė baltiškoji žmonių pasaulėžiūra – santykis su religija, gentimi, vaizduojami įvairūs papročiai ir apeigos. Tai atskleidžiama pasakojant seną legendą apie šventosios ugnies sergėtojos vaidilutės ir didiko meilės istoriją, kuri kupina aistros ir skausmingų išgyvenimų. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas. Per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas – Dievų pasėta žmoguje galia kurti kitą žmogų.
Misterijoje skamba originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio elektroninės kompozicijos. Taip pat šių kompozitorių sukurtos archajiškų giesmių, lietuvių liaudies dainų, sutartinių išdailos.
„Atkoduoti“ Baltų kultūrą sumanė spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Tai viena žinomiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierių bei choreografių, kuri siekia atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje. L. Dabužinskaitė režisavo ir daugiau „Lietuvos“ ansamblio programų – koncertą „Dainuojanti laisvė“, Laisvės gynėjams skirtą oratoriją „13” ir koncertą „Eisva mudu abudu“.
Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.
Žiūrovai išvys rekonstruotus senovės baltų genčių archeologinius ir istorinius kostiumus. Spektaklio dailininkė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, žinoma teatro scenografė Daiva Samajauskaitė. Vaizdo projekcijų vizualizacijas kūrė dailininkas Rimas Sakalauskas, taip pat ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Be valstybinio ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.
Durys atidaromos: 1 val. iki renginio pradžios
Renginio trukmė: ~1 val. 20 min.
Pertraukos: nėra
Renginio kalba: lietuvių
Vaikai įleidžiami nemokamai: ne
Amžiaus cenzas: nėra
Nuolaidos: netaikomos
Perkant 10 ir daugiau bilietų galite kreiptis: vipklientai@bilietai.lt
Renginio organizatorius:
Valstybinis ansamblis Lietuva
Tel. nr.: +370 699 89895
El. p.: info@ansamblis-lietuva.lt
www.ansamblis-lietuva.lt
